Ruta Urnieziute

RutaUrnieziuteSveiki mano vardas Ruta Urnieziute, man begalo malonu, kad lankotes mano bloge – rutrut.lt. Nuo pat mazumes buvau vaikas kuri tevai savo draugams pristato, kaip “svajokle”. Ivairus mano pacios galvoje susikurti pasauliai, draugai, realybe papildantys reiskiniai man visuomet reiske begalo daug. Kai man buvo dvylika ar trylika metu, – pamenu sedejau mamos kambaryje ant lovos, kol ji ruosesi kasmetiniam Vienos baliui. Kaip siandien menu, kaip nuostabiai ji atrode, – kai as istariau jai,- mama, – as busiu rasytoja.

Ji labai skubejo. Taciau atsisuko, priklaupe ir visiskai ramiai man pasake, – tu busi kuo tik panorejusi Rutele. Mes zinom. Mes matom. Mes tikim.

Iki pat sios dienos, atsimenu ta jausma kuris mane uzpludo isgirdus siuos zodzius. Noreciau, kad visi vaikai ir ne tik vaikai, bet visi visi pajustu ta jausma nors karta gyvenime. Ta visisko pasitikejimo jausma. Tas jausmas, kai gali daryti ka tik panorejusi ir vistiek viskas gausis puikiai.
Tai va. Sis blogas yra kaip mano zaidimu aikstele kai kalbame apie rasyma. Tikra savo novele, – pirma savo novele, kaip ir mano cherojai Charslas Bukowski, Hemingvejus ir kiti as rasau su spausdinimo masinele, kuria man padovanojo senelis.

O cia, – as rasau apie kasdienius reikalus. Nuo savo hobio internitiniu reikalu, kaip seo ir kt, – iki mitybos ir t.t. Mano smegenu ir pirstu manskta. Tad jei ne viskas ka cia rasite turi prasme, – prasau manes nesmerkti. Mano novele tiesa, bus fantastiska.